Cholesterolio mažinimas be vaistų pagal Ajurvedos principus

Padidėjęs cholesterolis – viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos priežasčių pasaulyje. Remiantis World Health Organization duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi, o padidėjęs mažo tankio lipoproteinų (MTL, vadinamojo „blogojo“ cholesterolio) kiekis yra vienas svarbiausių aterosklerozės veiksnių. Dėl to vis dažniau ieškoma alternatyvių būdų kaip valdyti cholesterolio lygį ir palaikyti sveikatą natūraliai. Ajurveda siūlo kompleksinį požiūrį, kuris apima sveiko gyvenimo būdo komponentus, kurių laikantis galima palaikyti sveikatą.

Ajurveda sveikatą apibrėžia kaip subtilią pusiausvyrą tarp trijų došų– Vata, Pitta ir Kapha. Kai ši pusiausvyra sutrinka, organizme prasideda grandininė reakcija: stringa virškinimas, auga svoris, kinta kraujospūdis bei aktyvėja uždegiminiai procesai. Vienas pagrindinių Ajurvedos principų teigia, kad maistas gali būti tiek vaistas, tiek ligos priežastis. Senovės išmintį geriausiai atspindi žinoma frazė: „Kai mityba neteisinga, vaistai nepadeda; kai mityba teisinga, vaistai nereikalingi“. Ši nuostata detaliai pagrindžiama pamatiniame Ajurvedos tekste „Charaka Samhita“, kur aiškinama, jog netinkamas maisto kiekis (Matra) bei prasta jo kokybė (Guna) sutrikdo virškinimo ugnį (Agni), o tai skatina toksinų (Ama) kaupimąsi ir lėtinių uždegimo procesų vystymąsi. Vertinant cholesterolio kiekį, Ajurvedos dėmesio centre atsiduria sulėtėjusi medžiagų apykaita ir riebalinių medžiagų sankaupos kraujyje bei audiniuose. Šis požiūris dera su šiuolaikine medicina, kuri sutrikusią riebalų apykaitą aiškina per didele cholesterolio gamyba kepenyse arba nepakankamu jo pašalinimu iš organizmo.

Mityba išsiderina tada, kai:

• vartojamas perdirbtas, riebus, keptas maistas;

• gausu rafinuoto cukraus ir baltų miltų gaminių;

• valgoma nereguliariai arba persivalgoma;

• trūksta skaidulų ir augalinės kilmės produktų.

Tačiau vien mityba nėra vienintelis veiksnys – svarbų vaidmenį atlieka fizinis pasyvumas, lėtinis stresas, miego trūkumas ir genetinis polinkis.

Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, tai, ką ajurveda akcentuoja jau tūkstančius metų – augalinės kilmės, mažiau perdirbtas, lengviau virškinamas maistas tiesiogiai veikia cholesterolio rodiklius. Sveika mityba yra ta, kurioje gausu tirpių skaidulų, augalinių sterolių ir nesočiųjų riebalų ir tai padeda mažinti cholesterolį. Augaliniai steroliai yra natūralios medžiagos, savo struktūra panašios į cholesterolį, kurios žarnyne konkuruoja dėl įsisavinimo ir taip neleidžia jam patekti į kraują. Žurnale „Food & Nutrition Research“ publikuota meta-analizė rodo, kad kasdien suvartojant 1,5–3 gramus augalinių sterolių, „blogojo“ cholesterolio rodiklius galima sumažinti iki 15 %. Natūraliai šių medžiagų gausu riešutuose, sėklose, ankštiniuose augaluose bei pilno grūdo produktuose. Šios išvados atitinka ajurvedos rekomendacijas rinktis grūdus, ankštinius, sėklas, kartaus ir aitraus skonio produktus bei vengti sunkių, riebių, perdirbtų patiekalų, kurie, apsunkina medžiagų apykaitą ir skatina riebalinių medžiagų kaupimąsi kraujyje.

Šiuolaikinė medicina patvirtina, kad aterosklerozė yra ne tik riebalų sankaupos, bet ir lėtinis uždegimas. „CANTOS“ tyrime mokslininkai tikrino hipotezę, ar slopinant vien uždegimą (nenaudojant jokių cholesterolį mažinančių vaistų), galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką nepriklausomai nuo cholesterolio kiekio kraujyje. Rezultatai patvirtino, kad uždegimas yra savarankiškas širdies ligų variklis. Taigi aterosklerozė yra ne tik riebalų kaupimosi, bet ir lėtinis uždegiminis procesas, kurį suvaldžius galima pasiekti reikšmingų teigiamų pokyčių sveikatai. Ajurvedinė virtuvė ypatinga tuo, kad naudodama įvairius prieskonius, natūraliai slopina uždegiminius procesus ir padeda palaikyti sveikas kraujagysles.

Prieskoniai galintis padėti cholesterolio mažinimui

Ajurvedoje rekomenduojami tam tikri prieskoniai – ciberžolė, juodasis kmynas, česnakas, imbieras bei kalendra – kurie pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Kadangi šiuolaikinis mokslas uždegimą laiko esminiu aterosklerozės progresavimo mechanizmu, šie ajurvedinės virtuvės elementai tampa svarbia priemone širdies ir kraujagyslių sveikatai palaikyti.

Ajurvedos požiūriu, ciberžolė (curcuma longa) valo kepenis ir efektyviai mažina Kapha (riebalinę energiją). Šį poveikį patvirtina žurnale „Nutrition Journal“ publikuotos mokslinės meta-analizės: jose nurodoma, kad ciberžolėje esantis kurkuminas ne tik slopina uždegiminius procesus, bet ir mažina bendrąjį bei „blogąjį“ (MTL) cholesterolį.

Juodasis kmynas (Nigella sativa), tūkstančius metų vertinamas dėl savo unikalių gydomųjų savybių. Senovės traktatuose jis apibūdinamas kaip medžiaga, kuri stiprina virškinimo ugnį (Agni) ir efektyviai šalina toksinus (Ama). Dėl savo šildančio poveikio juodasis kmynas ypač naudingas balansuojant Vata ir Kapha došas, kurios tiesiogiai siejamos su medžiagų apykaitos procesais.  Žurnale „Pharmacological Research“ pateikiami tyrimai rodo, kad šio augalo papildai pastebimai gerina bendrą lipidų profilį ir saugo kraujagysles.

 Česnakas (Allium sativum) Ajurvedoje vertinamas dėl gebėjimo skaidyti sankaupas organizme. Šiuolaikinės meta-analizės patvirtina, kad reguliarus česnako preparatų vartojimas padeda suvaldyti cholesterolio rodiklius, ypač tais atvejais, kai bendrasis ir MTL cholesterolio kiekis kraujyje jau yra padidėjęs.

Imbieras (Zingiber officinale): Ajurvedoje vadinamas „universaliu vaistu“, imbieras yra pagrindinis prieskonis virškinimo ugniai (Agni) stiprinti. Aktyvindamas medžiagų apykaitą, jis padeda organizmui kovoti su uždegimais ir stabdo aterosklerozinius pokyčius kraujagyslėse, neleisdamas kauptis toksinams.

Kalendra (Coriandrum sativum): Tai unikalus prieskonis, balansuojantis visas tris došas (Tridoshahara) ir ypač mažinantis uždegiminę Pitta energiją. Kalendra naudojama skysčių apykaitai gerinti ir toksinams šalinti, taip papildydama bendrą organizmo detoksikacijos bei kraujagyslių apsaugos sistemą.

Sveikatos pusiausvyra pasiekiama ne tik pasitelkiant vaistinius prieskonius, bet ir laikantis natūralaus gamtos ritmo: Ajurveda pataria pagrindinį, sotų maistą valgyti vidurdienį, kai virškinimo ugnis (Agni) yra stipriausia, o vakarą palikti lengvam atsistatymui. Tik kokybiškas, grynas maistas, derinamas su reguliariu poilsiu bei emocine ramybe, leidžia organizmui efektyviai pasisavinti naudingąsias medžiagas ir užtikrinti ilgalaikę kraujagyslių bei širdies sveikatą. Ajurveda pabrėžia, kad žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo to, ką jis valgo, bet ir nuo jo emocinės būklės. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina šią sąsają: lėtinis stresas skatina kortizolio ir adrenalino išsiskyrimą, o tai gali tiesiogiai paveikti kepenų funkciją, skatinant jas gaminti daugiau cholesterolio bei trikdant riebalų apykaitą. Be to, emocinė įtampa dažnai provokuoja nesveikus įpročius – persivalgymą, rūkymą ar fizinio aktyvumo stoką, kurie dar labiau blogina lipidų profilį. Praktikos, tokios kaip joga ir kvėpavimo pratimai (pranayama), mažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, gerina širdies ritmo pastovumą ir gali padėti reguliuoti kraujospūdį bei metabolinius rodiklius. Kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad reguliari joga gali pagerinti lipidų profilį ir sumažinti uždegimą.