Ajurveda yra senovinė Indijos medicinos sistema, kuriai daugiau nei 5000 metų. Tai yra ne tik gydymas, bet ir mokslas, apimantis visus gyvenimo aspektus. Vienas įdomiausių ajurvedinių diagnostinių metodų - pulso diagnostika (nadiparikša), leidžianti nustatyti pagrindinę sveikatos problemų priežastį.
Jus nustebins tai, kaip senovėje mūsų protėviai diagnozuodavo ligą!!! Kai nebuvo stetoskopo ar daugiafunkcinių laboratorijų ajurveda atrado kitus būdus ištirti žmogų.
Ajurvedos klinikinis tyrimas turi tris diagnostikos metodus:
1. Apžiūra (daršana): apima kūno dalių, pavyzdžiui, odos, plaukų, akių ir liežuvio, stebėjimą.
2. Palpacija (sparsana): apima pulsą ir kūno dalių palpaciją (riešo pulsas, pilvo palpacija ir kt.).
3. Apklausa (prasna): apklausos metu sužinoma apie paciento ligos istoriją, simptomus, psichinę ir fizinę būklę.
Kas yra nadiparikša (pulso diagnostika)?
Nadiparikša yra senovinė ajurvedinė diagnostikos per pulsą technika. Jos pagalba galima tiksliai diagnozuoti fizinį, protinį ir emocinį disbalansą bei ligas. Tai neinvazinis mokslas, leidžiantis pasiekti pagrindinę sveikatos problemų priežastį, o ne tik simptomus.
Nadiparikša yra unikalus mokslas, suteikiantis daug įžvalgų apie ligą ir bendrą sveikatą. Per nadiparikša galima nueiti giliau ir surasti tikslią ligos priežastį. Buvo vaidijų (ajurvedos gydytojų), kurie galėdavo nustatyti žmogaus diagnozę pagal jo skleidžiamą garsą, apžiūrėję jo liežuvi ar pasitelkę kitus stebinančius būdus. Daugelis šių metodų perduodami iš kartos į kartą tradiciškai arba iš guru savo mokiniams iki šių dienų.
Pulso diagnostika iš pradžių buvo aprašyta Šarangdharo Samhitos knygose XIII amžiuje, pabrėžiant nadi ir tridošos (kūno elementų) ryšį. Vėliau, XVI amžiuje, ji vėl buvo paminėta „Bhavprakaš“, kurios autorius yra Šri Bhav Mishrdži. Nadiparikša įgavo savo reikšmę XVII amžiuje Jogratnakare, išsamiai aprašius nadi mokslą. Rašte pabrėžiamos tokios detalės kaip tinkamas laikas nadiparikšai, taisyklės vaidijai, pacientui bei nurodymai, kurių reikia laikytis prieš ir po nadiparikšos. Kartu su minėtais šventraščiais, daugelis kitų intelektualų, vaidijos ir šventieji dirbo su nadi mokslu. Tai Maharišis Kanada, Ravanakrit Nadi Vigyan ir kt.
Nadiparikša supranta pulso vibracinį dažnį įvairiuose stipininės arterijos lygiuose. Subtilios vibracijos nuskaitomos septyniais skirtingais lygiais vertikaliai žemyn. Tai padeda nustatyti įvairias kūno funkcijas. Tai paaiškina simptomus kartu su jų prognoze, kuri padeda suprasti priežastį. Taigi nadiparikša sudaro pagrindą sprendžiant apie bet kokį asmens negalavimą.
Tai taip pat mokslinė priemonė, leidžianti asmeniui užsitikrinti individualizuotą sveikatingumo režimą, apimantį gydomąjį masažą, individualizuotą dietą, mankštos programas, kūno detoksikaciją ir gyvenimo būdą keičiančius potyrius. Laiko patikrintas, senas, natūralus gydymo būdas ajurveda mokė, kad bet koks ligos buvimas mūsų sistemoje išryškėja kaip došų disbalansas. Norint išgydyti ir palaikyti gerą kūno sveikatą, svarbu subalansuoti došas ir atkurti kūno sistemos pusiausvyrą. Ajurvedos principai vadovaujasi natūraliu būdu diagnozuoti ligas ir sugrąžinti organizmo pusiausvyrą.
Kaip atrodo pulso diagnostikos tyrimo metodas?
Paciento ranka turi būti laisva ir šiek tiek sulenkta ties dilbiu, kad kairioji gydytojo ranka, trim dešinės rankos pirštais (rodomuoju, vidurinu ir bevardžiu) švelniai liestų odą virš stipininės arterijos. Rodomasis pirštas dedamas arčiausiai nykščio, o kiti du pirštai yra šalia jo (nykščio nereikėtų nei per toli ištiesti, nei per daug fiksuoti).
Trijų pirštų naudojimas tiriant pulsą
Pastebėta, kad trimis pirštais įvertinti žmogaus pulsą tampa daug lengviau nei vienu. Dabar paversta taisykle, kad vata nustatoma dešinės rankos rodomojo piršto galiuku, uždedant jį ant radialinės arterijos šalia paciento dešinės rankos nykščio šaknies, pita pulsas tiriamas liečiant šalia esančiu vidurinio piršto galiuku, o kapha pulsas liečiant bevardžio piršto galiuku, esančiu ant arterijos šalia vidurinio piršto. Kiekvienas pulsas turi savo ypatybes, o vaidija ekspertas gali lengvai nustatyti pulso judėjimą ir diagnozuoti.
Svarbi taisyklė, kurios reikia laikytis prieš diagnozuojant pulsą
Norint tiksliai diagnozuoti, pulsą tikrinti rekomenduojama esant tuščiam skrandžiui, anksti ryte arba tris valandas po valgio. Šio principo priežastis yra ta, kad prasidėjus maisto apykaitos procesui, diagnozavimo procesas iškreipiamas. Tačiau vandens atsigerti leidžiama.
Visuose šventraščiuose aiškiai paminėta, kad pulso pulsacija kinta laikas nuo laiko ir diena iš dienos. Šis reiškinys yra susijęs su mėnulio, saulės bei kitų planetų poveikiu, kuris daro didelę įtaką pulso ritmo pokyčiams.
Ajurveda palaiko sveikatą netrikdydama natūralaus kūno intelekto. Ajurvedos gydymo metodai ir technikos neturi šalutinio poveikio. Todėl žmonės visame pasaulyje dabar gręžiasi į šį senovinį mokslą, galintį padėti jiems atkurti ir išlaikyti optimalią sveikatą.