Sveikatos priežiūros sistema visame pasaulyje dėl pandemijos susiduria su iššūkiais. Ieškoma prevencinių ir gydymo priemonių, tarp kurių ir įvairios tradicinės medicinos sistemos, įskaitant Ajurvedą. Ajurvedoje sveikas kūnas lyginamas su nederlinga žeme - kaip nederlinga žemė negali duoti vaisių, taip sveikas kūnas negali palaikyti infekcijai palankių sąlygų.
Ajurvedinė kasdieninė rutina
Kova su infekcinėmis ligomis pagal ajurvedos principus vyksta įvairiais lygmenimis - stiprinamas imunitetas, stabdomas ligos plitimas. Nesudėtingos ir itin naudingos yra Ajurvedos siūlomos kasdienės procedūros - tokios kaip gydomųjų lašų lašinimas į nosį, gargaliavimas. Akys, nosis ir burna yra pagrindiniai vartai, per kuriuos patenka lašelinė infekcija. Ajurvedoje minimos kelios priemonės, kurios blokuoja šiuos pateikimo vartus, padėdamos pagerinti įgimtą imunologinį gleivinių atsaką ir taip slopinti viruso patekimą į plaučius.Šios priemonės gali veikti kaip „fiziologinės kaukės“, užkertančios kelią virusų invazijai.
Pagal Ajurvedos rekomendacijas kasdienė rutina prasideda nuo pabudimo anksti ryte prieš saulėtekį, vandens gėrimo, tuštinimosi, dantų valymo, gerklės skalavimo gargaliuojant ir kt. Traktatuose detaliai aprašoma daug kitų naudingų dalykų, padedančių apsisaugoti nuo nepalankių faktorių. Pavyzdžiui, Ajurveda rekomenduoja vandenį laikyti variniuose induose, nes vario poveikis yra antibakterinis ir saugo nuo viduriavimą sukeliančių bakterijų.
Sezoninė mityba palaiko sveikatą ir užkerta kelią ligoms. Senovės išminčiai nustatė skirtingus režimus, susijusius su mityba ir elgsena skirtingais metų laikais, kad sezoninė aklimatizacija nepaveiktų kūno homeostazės. Jei kūnas nesugeba prisitaikyti prie metų laikų pokyčių, tai gali lemti vienokius ar kitokius sutrikimus. Aplinkos pasikeitimas reikalauja daug energijos, kyla stresas, kuris netgi gali netiesiogiai sukelti ligą ar mirtį, nes pažeidžiama imuninė funkcija.
Įdomu tai, kad Indijos tradicijos akcentuoja rankų ir pėdų plovimą įeinant į namus bei prieš valgį. Nusimaudžius patariama dėvėti išskalbtus švarius drabužius. Draudžiama naudoti kitų naudojamus rankšluosčius ar drabužius. Puranose patariama nedėvėti šlapių drabužių. Po dalyvavimo laidotuvėse ar plaukų kirpimo rekomenduojama išsimaudyti. Nors šios priemonės aprašytos maždaug penkis tūkstančius metų, jos aktualios iki šiol. Neliesti vandens butelio lūpomis geriant vandenį, nesidalinti lėkštėmis atrodo necivilizuotos visuomenės įpročiai, tačiau tai labai prisideda prie infekcijų prevencijos. Malda po maudynių, atstumo laikymasis, norint išlaikyti minčių (proto) ir kūno grynumą, yra tradicijos, kurių laikomasi Indijoje. Kadaise tai buvo vadinama prietaringu nusistatymu, tačiau dabar tai yra sveikintina higienos priemonė.
Dietos vaidmuo
Indijoje tikima gydomuoju maisto poveikiu. Šioje kultūroje dieta atlieka tiek prevencinį, tiek gydomąji vaidmenį. Tradiciniai Indijos patiekala yra pagrįsti skirtingomis vietinėmis gydymo sistemomis, kurios buvo natūralus būdas pasiekti fizinę ir psichinę sveikatą.
Yra daug Ajurvedoje minimų vaistų, kurie virtuvėje naudojami kaip maistas kasdieniniam vartojimui, turi ir animikrobinį poveikį, pavyzdžiui, ciberžolė, asafetida ir česnakai. Įrodyta, kad Vakarų medicina, derinama su vaistažolėmis, sumažina nepageidaujamus reiškinius ir sutrumpina sveikimo laiką.
Ciberžolė Indijoje yra plačiai naudojama kaip maistas ir kaip vaistas Ajurvedoje. Manoma, kad suaugęs žmogus Indijoje per dieną suvartoja 80–200 mg kurkumino, biologiškai aktyvaus ciberžolės komponento, ir 50 gramų česnako per savaitę. Kurkuminas turi platų antivirusinio aktyvumo spektrą prieš įvairius virusus. Šiam alkaloidui taip pat būdingas antigripinis aktyvumas prieš kai kuriuos gripo virusus.
Imbieras taip pat žinomas kaip universalus ir netgi geriausias vaistas Ajurvedoje. Imbieras buvo plačiai naudojamas kaip dietinis prieskonis ir kaip tradicinis rytietiškas vaistas
Svogūnai ir česnakai turi antivirusinių savybių, yra organinių sieros junginių šaltiniai. Organiniai sieros junginiai, tokie kaip kvercetinas ir alicinas yra susiję su virusinės infekcijos slopinimu. Ajurvedoje patartina vartoti svogūnus ir česnakus tik termiškai apdorotus.
Karšto vandens svarba
Ajurveda visada pabrėžė gydomąsias karšto vandens savybes. Jis skatina virškinimą, malšina gerklės skausmą, išvalo skreplius ir paprastai rekomenduojamas gerti sergant gerklės infekcija. “AYUSH” Ajurvedinį vaistą Indijos vyriausybė rekomendavo kaip profilaktinę priemonę nuo COVID-19 ligos kartu su kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, karštu vandeniu ir arbata su pipirais, imbieru, tulsi (baziliko lapai).
Ajurvedoje karštas vanduo taip pat laikomas pagalbine priemone Amai (toksinams, kurie atsiranda dėl virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų) pašalinti. Amos buvimas padidina jautrumą infekcijoms. Daugelyje Indijos sričių tradiciškai geriamas šiltas vanduo, esant įvairiems sutrikimams: prie karščiavimo, uždegimų, medžiagų apykaitos sutrikimų ir alergijų, tokių kaip rinitas ar astma.
Imuniteto samprata ir imunomoduliacija
Ajurvedoje sveiko kūno samprata lyginama su nederlinga žeme. Kaip nederlinga žemė negali duoti vaisių ar gėlių, taip sveikas kūnas negali palaikyti infekcijai palankių sąlygų. Infekcijos gali išsivystyti susilpnėjus organizmo imunitetui.
Dienos režimas, vartojamas maistas prisideda prie imuniteto. Ajurvedoje visada pabrėžiamas bendras natūralaus organizmo atsparumo didinimas ligą sukeliančio veiksnio atžvilgiu, o ne vien paties veiksnio neutralizavimas.
Įgimtam kūno imunitetui ir jo stiprinimo metodams suteikiama didžiausia reikšmė. Šis imunitetas gali būti stiprinamas, pavyzdžiui, laikantis kasdienio režimo ir sezoninio režimo. Padeda tokios papildimos priemonės, kaip gydomosios valymo procedūros ir tam tikri imunomoduliatoriai. Konkrečių gydomųjų Ajurvedos procedūrų parinkimas ir praktika yra pagrįsti tam tikromis individualiomis genetinėmis charakteristikomis (Vata, Pitta ir Kapha).
Ajurveda siūlo daugybę vaistinių augalų, kurie gali sustiprinti kūno imunitetą, pvz., Ašvaganda, Guduchi, Amalaki, Yashtimadhu. Atlikti tyrimai parodė, kad Ašvaganda gali veiksmingai sustiprinti šeimininko imunitetą COVID-19 atžvilgiu, nes jos veikimo mechanizmo profilaktika yra antivirusinė, imunitetą stiprinanti, kraujagyslių vientisumą stiprinanti. Ji mažina karščiavimą ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, padeda atkurti imuninę homeostazę.
Rūpinimasis sąmone
Čikitsa – tai sąmonės terapija, arba rūpinimasis sąmone.
Ajurvedoje Čikitsa skirstoma į 3 tipus: Daivavyapashraya Čikitsa arba (dieviškoji terapija), Yuktivyapashraya Čikitsa (racionali terapija) ir Satvavajaya Čikitsa (psichoterapija).
Daivavyapashraya Čikitsa apima kovos priemones su ligomis, sukeltomis natūralių stichijų, tokių kaip potvyniai, badas, Čia priskiriamos tokios apeigos, kaip Homos ir Agnihotros, po kurių ore sumažėja mikrobų ir grybelių.
Yuktivyapashraya yra racionalus gydymas, grindžiamas pagrindiniais Ajurvedos principais.
Sattvavajaya Chikitsa yra žinios apie tai, kaip valdyti protą, atitraukiant jį nuo nepageidaujamų objektų.
Kiti svarbūs būdai, saugant save ir aplinką
Ligų ir nelaimių laikais lygiai taip pat svarbu išaikyti teigiamą požiūrį, todėl patartina namus apšviesti, papuošti gėlėmis, klausytis malonios raminančios muzikos ar žodžių ir pripildyti mintis pozityvumo. Nors tai atrodo nereikšminga, lempos uždegimas reiškia išsklaidyti tamsą šviesa, o neišmanymą ir baimę pažinimu ir tikėjimu. Taip pat yra įvairių priemonių, skirtų periodiškai valyti aplinką. Sąvokos Homa, Mantra ir tt buvo apibūdintos kaip skirtingos gydymo rūšys.
Trūkstant veiksmingų daugelio virusinių ligų gydymo būdų, atsirandant atsparumui antivirusiniams vaistams ir didelė kai kurių antivirusinių terapijų kaina verčia ieškoti naujų veiksmingų antivirusinių junginių. Taigi, remiantis aukščiau minėtom priemonėm, profilaktikos ir terapijos strategija, pagrįsta Ajurveda, galėtų būti labai naudinga.
Acharya Sushrutha, manė, kad reikia būti atviriems siekiant gauti tai, kas geriausia iš visų žinių sistemų, tam kad būtų gauti geriausi įmanomi rezultatai, ir disciplinų apjungimo dėka būtų išgelbėta tūkstančiai gyvybių.