Natūralios gerovės paslaptys: kaip subalansuoti gyvenimą pasitelkus jogą ir ajurvedą

Natūralios gerovės paslaptys: kaip subalansuoti gyvenimą pasitelkus jogą ir ajurvedą

Ajurvedoje gyvenimo būdo supratimas remiasi holistiniu ir tarpusavio sąsajų požiūriu – koks kiekvienas iš mūsų yra unikalus ir kaip kiekvienas individas siejasi su penkiais materiją sudarančiais elementais.
Joga plačiąja prasme reiškia susijungimą arba susiliejimą. Tai kūno, proto ir sielos vienybė, apimanti (tačiau neapsiribojanti tuo) fizines pozas, kvėpavimo praktikas ir iš to kylančią meditacinę būseną bei aštuonias jogos šakas.

Ajurveda ir joga papildo viena kitą, kaip giminingi mokslai. Abu jie atsirado prieš kelis tūkstančius metų. Ajurveda paaiškina kaip protiškai, fiziškai ir dvasiškai gyventi sveikai, joga yra įprastinė priemonė šiam tikslui pasiekti. Kita vertus, Ajurveda yra navigacinė sistema, padedanti tapti jogu.

Kaip ajurveda ir joga siejasi viena su kita?

Laisvai verčiant, anot jogą skleidusio išminčius Patandžali: „Joga yra proto nepastovumo pašalinimas“.
Ajurvedos žinios padeda jogos kelyje pašalinti šias kliūtis.
„Swasthya“ yra sanskrito terminas, reiškiantis sveikatą arba „buvimą įsitvirtinus savyje“. Sveikata yra ne tik fizinių ligų nebuvimas, bet ir dinamiškumas, pasitikėjimas savimi ir rami dvasios būsena. Ajurveda apibrėžia sveikatą kaip būseną, kai kūnas, protas ir dvasia yra harmonijoje. Žmogus negali būti sveikas,
jei jo protas yra įstrigęs smulkmeniškume ir iškankintas nerimo, pykčio ir neapykantos. Nerimas, rūpesčiai, per daug galvojimo, lėtinis stresas prote gali pasireikšti kaip psichosomatiniai ir psichikos sutrikimai.
Joga padeda pasiekti šiuos du Ajurvedos tikslus: išlaikyti protą pusiausvyroje ir užkirsti kelią ligoms.

Senoviniuose Ajurvedos tekstuose aprašomi ne tik gydymo būdai ir dieta, bet ir nurodoma, kaip gyventi, kaip elgtis, kur eiti ir kur neiti, ką daryti ir ko
nedaryti kažkuriuo dienos ar metų metu, ritučarja vadinamas sezoninis režimas, sveikas dienos režimas vadinamas dinačarja.

Aštanga ajurveda ir aštanga joga

Viena iš aštuonių Ajurvedos dalių yra Rasajana arba atjauninimo mokslas, apimantis ne tik sveiko gyvenimo skatinimą, bet ir geriausius sveikatos ir jaunatviškumo palaikymo būdus. Aušadi (vaistų)
Rasajana apima žolelių ir vaistų aprašymus, Aahar (maisto) Rasajana pasakoja apie mitybą, atitinkančią
sezonus ir laiką. Panašiai Ačara (elgesio disciplinos) Rasajana apima elgesio kodeksą ir elgesio aspektus,
kurių reikia laikytis norint būti sveikam. Ajurvedoje nesveikas elgesys apibūdinamas kaip pagrindinė
daugelio ligų priežastis. Pavyzdžiui, per didelis pyktis ar per didelis stresas gali sukelti širdies problemas,
nevaisingumą ir virškinimo sutrikimus. Ačara Rasajanos elgesio kodekse pagrindinis dėmesys skiriamas proto nuraminimui ir gyvenimui be nerimavimo, laikantis gairių, padedančių:

  • Būti nuoširdžiam, sąžiningam ir patikimam;
  • Išsivaduoti nuo pykčio, neapykantos ir smurto;
  • Kontroliuoti jutimo organus;
  • Laikytis reguliarus miegojimo/pabudimo laiko;
  • Būti laisvam nuo ego ir per didelio nuolaidžiavimo;
  • Fizinės higienos, švaros palaikymas;
  • Būti ramiam, susikaupusiam, linksmam ir laimingam;
  • Labdaros ir tarnystės rėmimas;
  • Tikėjimo praktikavimas, dvasinių tekstų skaitymas ir
  • Reguliari meditavimo praktika.


Aukščiau paminėti dalykai taip pat pabrėžiami įvairiose Patandžali jogos sutrų eilutėse, kuriose paaiškinama, kaip pasiekti Samadhi, pusiausvyros būseną. Be to, būtent šie punktai sudaro Aštanga jogos (aštuonios jogos šakos) pagrindą.

Aštuonios jogos dalys yra:

  • Yama (abstinencija)
  • Niyama (dėmesys, stebėjimas)
  • Asana (pozos)
  • Pranayama (kvėpavimo kontrolė)
  • Pratyahara (jutimų atitraukimas)
  • Dharana (fokusas)
  • Dhyana (meditacija)
  • Samadhi


Tiesa ir nesmurtavimas yra Jamos dalis, o pasitenkinimas ir laimė, kartu su fizine švara ir higiena, yra
Nijamos dalis. Jausmų atitraukimas, meditacija ir šventraščių studijavimas taip pat yra Aštanga jogos
dalis. Aštuonios jogos šakos palaiko viena kitą; pavyzdžiui, asanų (pozų) praktika yra būtina atliekant
pranajamas ir kartu jos padeda internalizuoti jamą ir nijamą.
Joga padeda mums laikytis Ajurvedos tekstuose pateikto Ačara Rasajana elgesio kodekso, ir pasiekti
subalansuotą bei patenkintą dvasios būseną, kurios reikia sveikam ir visaverčiam gyvenimui.
Šiandien, keli tyrimai parodė, kad jogą praktikuojančių žmonių streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir
epinefrinas, kuris trukdo smegenų ir nervų sistemos veiklai, lygis yra žemesnis. Stresas, nerimas ir ribotas
gyvenimo supratimas daro įtaką ne tik psichinei sveikatai, bet ir yra pagrinde atsakingi už
psichosomatines ligas ir gyvenimo būdo sutrikimus, su kuriais susiduria šiuolaikinė karta.


Jogos asanos, Pranajama ir Ajurvedos pagrindas

Ajurveda suteikia jogai diagnozavimo priemonę. Visas jogos mokslas remiasi Bhagavad Gitos Sankhya
jogoje aprašytais manifestavimo principais. Panašus principas yra ir Ajurvedos pagrindas.
Pagal Sankhjos filosofiją, egzistuoja tik dvi aukščiausios esybės – Purusa (dvasia, visuotinė sąmonė) ir
Prakriti (pirminė materija). Prakriti turi tris savybes, apibūdinamas kaip satva, radžas ir tamas. Protas,
pojūčiai ir penki elementai yra suformuoti iš skirtingų šių trijų gunų derinių. Penki elementai: žemė,
vanduo, ugnis, oras ir eteris sudaro mūsų fizinį kūną, derinant kraują, plazmą, raumenis ir kitas Dhatu
(audinių sistemas). Skirtingos penkių elementų kombinacijos sudaro tridošas: Vata, Pitta ir Kapha.
Ligos pasireiškia dėl vienos ar kelių došų disbalanso. Įvairios jogos pozos ir kvėpavimo technikos, tokios
kaip Bhastrika pranayama ir Nadi Shodhan pranayama, balansuoja tridošas, stiprina nervų sistemą,
kraujotaką, virškinimą, kvėpavimą ir reprodukcinę funkciją, taip pat tonizuoja vidaus organus ir visą
kūną.
Svarbu tai, kurios jogos asanos ir pranajamos tinka kuriam asmeniui, kokios asanos subalansuoja kurią
došą, sprendžiama remiantis individo Prakriti, ajurvedos mokslu paremta apžiūra. Ajurveda iš esmės
padeda stiprinti ir palaikyti fizinį kūną, kurį sudaro penki elementai, o joga ne tik padeda fiziniam kūnui,
bet ir išvalo astralinį bei priežastinį kūnus.


Joga, skirta subalansuoti Vata Došą


Vata tipo kūno konstitucijai esant, jogos įtraukimas į kasdienę rutiną leidžia jums įsižeminti ir atsikratyti
nerimo. Praktikuokite tai kiekvieną dieną tuo pačiu metu.
Patarimai Vata Tipui:
Rinkitės asanas, kurios veikia su Vata doša susijusius regionus ir organus, įskaitant žarnyną,
juosmenį, dubenį ir storąją žarną.
Atlikite tik lėtesnę Surya Namaskar (Saulės pasveikinimų) versiją.
Įtraukite pasilenkimus į priekį, posūkius, lėtus apsivertimus. Taip pat galima praktikuoti
tokias asanas kaip medžio poza, kario poza ir kalno poza.
Treniruotės pabaigoje pailsėkite ilgiau.

Venkite vėsinančių pranajamų, tokių kaip Shitali ir Kapalbhati, vietoj to praktikuokite
kvėpavimą šnervėmis (Nadi Shodhan), Ujjai ir Bhramari.

Joga, skirta subalansuoti Pitta Došą

Pitta tipo kunstituciją turintys žmonės linkę rinktis sudėtingesnes pozas ir sunkesnes asanų formas, tačiau
norint subalansuoti Pitos perteklių, reikia praktikuoti vėsinančias ir įžeminančias asanas, kurios padeda
sulėtinti tempą.
Patarimai Pitta tipui:
Rinkitės asanas, kurios veikia Pitta organus, tokius kaip pilvo sritis, virškinimo ugnies vieta.
Rekomenduojamos asanos, tokios kaip Ardha Matsyendrasana, Dhanurasana, Bhujangasana ir Chandra
Namaskar, taip pat lenkimasis į priekį ir širdies čakros aktyvinimo pozos.
Iš kvėpavimo technikų galima praktikuoti vėsinančias pranajamas, tokias kaip Shitali.


Joga, skirta subalansuoti Kapha Dosha


Norint subalansuoti Kaphos perteklių, asanos turėtų būti šiek tiek sunkesnės ir sudėtingesnės. Šios asanos
gali būti sutelktos į krūtinės ir pilvo sritis.
Patarimai Kapha tipui
Praktikuokite atsilenkimus atgal. Asanos, tokios kaip Ustrasana arba kupranugario poza, Salabhasana
arrba skėrio poza, stovėjimas ant rankų, stovėjimas ant pečių ir lanko poza gali padėti nuraminti Kapha.
Išbandykite saulės pasveikinimus vidutiniu ir greitu tempu.
Pereikite nuo vienos asanos prie kitos, kad pagerėtų kraujotaka.
Praktikos pabaigoje neužsibūkite Šavasanoje pernelyg ilgai.


Mudros - Ajurvedos Jogos magija!

Penki pirštai mūsų rankose yra susieti su penkiais elementais – nykštys su ugnimi, rodomasis pirštas su
oru, vidurinis pirštas su erdve, bevardis pirštas su žeme ir mažasis su vandens elementu. Mudra
pranajama naudoja šias žinias, kad paveiktų penkis kūno elementus.
Surya Mudra yra klasikinis pavyzdys, kaip mudrų pranajama remiasi Ajurvedos mokslu. Ji praktikuojama
taip: bevardis pirštas dedamas prie nykščio pagrindo ir tuo pat metu jis nykščiu šiek tiek spaudžiamas, o
likę trys pirštais laikomi tiesiai. Žinoma, kad kvėpavimas ir abiejų rankų laikymas šioje mudroje pagerina
medžiagų apykaitą ir padeda išvengti svorio padidėjimo.
Mudros yra veiksmingas ir paprastas būdas pašalinti diskomfortą, subalansuoti došas, nuraminti ir
stabilizuoti mintis, sureguliuoti miegą ir medžiagų apykaitą.
Panašiai Samana Vayu Mudra yra viena iš svarbiausių mudrų, padedančių subalansuoti visas tris došas. Ji
taip pat subalansuoja visus penkis jūsų kūno elementus. Šiai mudrai suglauskite visus keturis pirštus –
smilių, didyjį, bevardį ir mažylį ir prie suglaustų pirštų pridėkite ištiestą nykštį. Atlikite ją abiem
rankomis, laikydami jas ant kelių. Laikydami šią mudrą padarykite 8–10 ilgų gilių Udžai įkvėpimų. Kiek
laiko turėtumėte sėdėti šioje mudroje, priklauso nuo jūsų pajėgumo, došų disbalanso ir kūno tipo.
Norėdami gauti visapusišką konsultaciją apie jūsų sveikatos būklę, kreipkitės į Ajurvedos gydytoją.
Vaidija (ekspertas) suteiks žinias apie tai, kaip išlaikyti sveikatą, kurią reikia prižiūrėti, prognozuoti,
gydyti, koreguoti mitybos ir gyvenimo būdą, kad būtų pasiekta tobula sveikatos būklė arba Swasthya –
kai kūnas yra sveikas, protas - ramus ir stabilusus, o jūs jaučiate vidinę ramybę.

Grįžti į tinklaraštį